15 įr žangaš til aš vegurinn veršur kominn ķ stand

Į sama tķma og žetta var aš gerast var veriš aš birta nżja samgönguįętlun. Žar kemur fram aš vegurinn um Öxi veršur ekki geršur aš heilsįrsvegi fyrr en įriš 2033 eša eftir 15 įr.  Žar meš er öryggi vegfarenda um žessa leiš, sem styttir vegalengdina til Egilsstaša um 71 kķlómetra. Um er aš ręša 18 kķlómetra kafla sem er bśiš aš hanna fyrir löngu sķšan og ķ rauninni įtti aš fara ķ žessar framkvęmdir fyrir tķu įrum, en žį kom bankakreppa og verkefninu var sópaš śt af boršinu.  Žaš er žvķ śtlit fyrir aš žessar samgöngubętur bķši ķ aš minnsta kosti ķ aldarfjóršung. Žaš veršur seint sagt aš stjórnsżslan vinni hratt og örugglega. 

Žetta er žvert ofan ķ samžykktir sveitarstjórnafólks į Austurlandi fyrir nokkrum dögum en į įrsžingi Samtaka Sveitarstjórna į Austurlandi (SSA) var samžykkt aš žessi vegur ętti aš vera ķ forgangi og var mikil samstaša um žaš aš žessu sinni.  Žaš sżnir kannski vel hversu bitlaus landshlutasamtökin eru aš pólitķkusarnir hunsi algerlega vilja žeirra.


mbl.is Tvö bķlslys į Öxi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Framleišandi įrsins

Žaš er gaman aš segja frį žvķ aš eldisstöšin sem ég rak į Orkneyjum var aš vinna til eftirsóttra veršlauna hjį bresku verslunarkešjunni Marks og Spencer fyrir uppskeru į kynslóšinni sem ég ręktaši žar.  Veršlaunin kallast Outstanding producer of the year.   Žau eru veitt matvęlaframleišanda fyrir frįbęran įrangur ķ aš afhenda gęšavöru og žar sem vel er stašiš aš starfsmannamįlum, öryggismįlum, umhverfismįlum og żmsu fleiru.  Stöšin var sem sagt talin besti framleišandi matvęla, ekki ašeins ķ flokkinum ferskur fiskur, heldur žótti hśn standa sig betur en ašrir framleišendur ķ hvaša ferskvöru sem er, hvort sem um er aš ręša kjöt, mjólk, egg, gręnmeti, įvexti eša annaš.  Žetta val fer fram eftir śttekt hefur veriš gerš og sś śttekt er nokkuš ströng žar sem fariš er yfir allar skrįningar og innra eftirlit auk žess sem stöšin er skošuš hįtt og lįgt.  Žaš er įnęgjulegt aš hafa veriš žįttakandi ķ aš nį žessum įrangri en auk žessa fékk stöšin sérstaka višurkenningu frį verslunarkešjunni Waitrose žar sem hśn fékk bestu nišurstöšu śr śttekt sem nokkur annar framleišandi hafši fengiš. Hęgt er aš lesa nįnar um žetta hér.

Wyre (Large)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ķslensk fyrirtęki, verslanir og veitingastašir sem eru aš kaupa lax og ašrar ferskvörur hér į Ķslandi męttu taka žetta fyrirkomulag til fyrirmyndar, ž.e.a.s. aš gera śttektir hjį framleišendum.  Meš žvķ myndi skapast meira traust milli neytenda og framleišenda og fagmennska ķ matvęlaframleišslu myndi aukast en eins og Richard, fyrrverandi yfirmašur minn sagši žegar hann tók į móti veršlaununum aš žį hefur sį hįi standard sem M&S setur veriš hvatning fyrir framleišendur til aš standa sig vel.  Meš žessu yrši lķklega komiš ķ veg fyrir annaš brśneggjamįl svo eitthvaš sé nefnt.

Og svona til žess aš monta mig enn meira af mķnum fyrrverandi vinnuveitendum žį voru žeir lķka aš fį sérstök veršlaun fyrir hversu vel er stašiš aš starfsmannamįlum en veršlaunin fį žeir fyrir m.a. hvernig stašiš er aš žjįlfun en fyrirtękiš var meš starfsfólk į nįmskeišum ķ 3755 daga į sķšasta įri, starfsmannavelta er lįg, fjarvistir fįar (1,5%) og żmislegt fleira. Hér mį lesa meira um žetta.

Ef rétt er stašiš aš laxeldi og žaš įfram byggt upp af fagmennsku getum viš ķslendingar nįš jafn góšum įrangri og vinir mķnir Skotar en laxeldiš er ein sś umhverfisvęnsta og samfélagsvęnsta matvęlaframleišslugrein sem hęgt er aš byggja upp hér um slóšir.


Er Hafrannsóknarstofnun hęf til aš koma aš fiskeldismįlum į Ķslandi?

Hafrannsóknarstofnun hefur nś hvaš eftir annaš į nokkrum mįnušum komiš fram meš mjög svo ófagmannlegum hętti ķ mįlum er snśa aš fiskeldi.  Hvaš sem veldur žvķ, kunnįttuleysi eša persónulegar skošanir einstakra starfsmanna er ekki gott aš segja, en ef į aš byggja upp fiskeldi af fagmennsku vęri ef til vill best aš fį einhverja ašra en Hafró aš žeirri vinnu frekar en aš fela Hafró nįnast alręšisvald ķ žessum mįlum žrįtt fyrir aš stofnunin misstķgi sig trekk ķ trekk.  Nśverandi rķkisstjórn hefur einmitt lżst žvķ yfir aš hśn vilji styšja viš įframhaldandi uppbyggingu į fiskeldi ķ sįtt viš nįttśru og menn og er žaš vel enda er laxeldi ein umhverfisvęnasta matvęlavinnsla sem hęgt er aš stunda ef vel er aš žvķ stašiš.

Siguršur Gušjónsson sem įšur starfaši fyrir veišimįlastofnun og nśverandi forstjóri Hafró er aš margra mati of tengdur veišiklśbbunum til žess aš hann geti talist hęfur til aš koma aš skipulagninug fiskeldis į Ķslandi.  Žegar hann starfaši fyrir Veišimįlastofnun skrifaši hann m.a. skżrslu sem bar heitiš „Even the evil needs a place“ žar sem umfjöllunarefniš var laxeldi og hvernig vęri hęgt aš hafa žaš ķ lįgmarki.  Žį helt hann fyrirlestur į mįlžingi um neikvęš įhrif sjókvķaeldis ķ aprķl 2016.  Fiskeldisišnašurinn hefur sżnt mikla žolinmmęši og reynt aš koma į móts viš žį vinnu sem Hafró ynnir af hendi meš žį von ķ brjósti aš persónulegar skošanir ekki lįtnar flękjast fyrir vķsindalegum vinnubrögšum.

Mynd_0402140

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mynd af vef LV

 

Ašrir starfsmenn sem hafa komiš aš žessari vinnu eru lķka fyrrverandi starfsmenn veišimįlastofnunar sem hafa bein tengsl viš stangveišigeirann og Ragnar Jóhannsson efnafręšingur.  Eflaust eru žetta hinir mętustu menn en hvort žetta séu žeir bestu sem völ er viš gerš įhęttumats og erfšablöndunar mį eflaust setja spurningamerki viš, allavega er veriš aš sį fręjum vafans meš nśverandi fyrirkomulagi.

Buršaržolsmat

Hafró gaf śt buršaržolsmat ķ mars įriš 2017.  Var žaš tališ grunnur aš žvķ fiskeldi sem hęgt vęri aš byggja upp margar mismunandi skošanir voru į buršarmatinu, sumum žótti žaš of lķtiš og öšrum of mikiš.  Žaš sem var žó athyglisvert viš matiš var hversu ónįkvęmt žaš var en mat hvers fjaršar hleypur į žśsund tonnum. 

Įhęttumat

Ķ jślķ 2017 gaf Hafró svo śt svokallaš „įhęttumat“ vegna erfšablöndunar.  Žaš var strax ljóst aš žaš var illa unniš og fékk žaš į sig mikla gagnrżni.  Hér verša nefnd nokkur atriši sem bera vott um ófagmannleg vinnubrögš sem stofnun sem ętlar aš lįta taka sig alvarlega hlżtur aš taka mjög nęrri sér.

  • Įhęttumatiš hefur ekki hlotiš rżni annarra vķsindamanna sem gęti bent til žess aš starfsfólk Hafró viti hversu gallaš įhęttumatiš er og vilji ekki fį įlit annarra vķsindamanna į žvķ.
  • Hugtakiš įhęttumat. Athyglisvert er aš žeir sem unnu aš „įhęttumatinu“ hafa enga menntun hlotiš ķ žvķ hvernig į aš framkvęma įhęttumat enda metur reiknireglan sem fundin er ekki įhęttu heldur lķkindi.
  • Ķ skżrslunni eru meš afar hępnum forsendum reiknašar śt lķkur į aš fiskur komist upp ķ į. Žegar įhętta er reiknuš śt žarf aš taka inn ķ dęmiš hvaša afleišingar žaš hefur ķ för meš sér en žaš er ekki gert ķ įhęttumatinu.  Žar meš er titill skżrslunnar rangur og žį vęntanlega nišurstašan lķka og hiš svokallaša įhęttumat er žvķ ekki įhęttumat og skżrslan žar meš fallin um sjįlfa sig.  Žetta bendir til kunnįttuleysis žeirra sem aš gerš skżrslunnar komu og lķklegt veršur aš teljast aš enginn af žeim sem komu aš gerš skżrslunnar hafi hlotiš tilsögn ķ gerš įhęttumats.  Hvaš afleišingarnar varšar žį er žaš meš ólķkindum aš hafbeitarįm sé gefiš sérstakt verndargildi en įriš 2004 var sjókvķaeldi leyft į vestfjöršum og austfjöršum vegna žess aš į žessum svęšum voru įrnar ekki taldar hafa sérstakt verndargildi.  Žess mį geta aš ķ Noregi er bannaš aš sleppa fiski ķ įr til aš rękta žęr upp en žar ķ landi žykir žaš of mikiš inngrip enda meš žvķ komiš ķ veg fyrir nįttśrulegt val.
  • Fjölgunarhęfni eldisfisks. Žaš hefur veriš sżnt fram į aš fjölgunarhęfni eldisfisks er ekki nęrri žvi jafn góš og villts fisks sem leišir til žess aš lķkurnar į aš eldisfiskur fjölgi sér minnka.  Žį kemur fram ķ „įhęttumatinu“ aš reiknaš er meš aš 15% af žeim fiski sem mögulega myndi sleppa vęri kynžroska žegar stašreyndin er sś aš 0% er kynžroska viš slįtrun.
  • Ķ skżrslunni er gengiš śt frį žvķ aš eldisfiskur sleppi og žar er fullyrt aš 0,8% af hverju framleiddu tonni sleppi.  Žetta er algjörlega śr lausu lofti gripiš žar sem ekkiert samband er į milli tonnafjölda og sleppinga.  Nęr vęri aš miša viš fjölda seiša sem sett eru śt.  Meš žessum rökum vęri hęgt aš draga śr sleppingum meš žvķ aš slįtra stęrri fiski. Žar aš auki er talan 0,8% aš hluta til mišuš viš žį tķma ķ Noregi žegar ekki var bśiš aš taka ķ notkun reglur um öruggan eldisbśnaš en eftir aš stašall um bśnaš ķ fiskeldi dró umtalsvert śr sleppingum og nś er svo komiš aš sleppingar eru nįnast śr sögunni.
  • Ratvķsi eldisfiska. Žvķ er haldiš fram ķ skżrslunni aš 15% eldisfiska sem sleppa leiti upp ķ straumvötn.  Žetta er u.ž.b. 20 föld ratvķsi mišaš viš tölur frį veiširéttarhöfum og žeim fjölda sem žeir hafa sleppt ķ įrnar.  Hver vegna Hafró kżs aš nota žessa tölu er óskiljanlegt en augljóslega skekkir žetta nišurstöšur reiknilķkansins sem margir kalla „įhęttumat“.
  • Žį er ekki tekiš tillit til stęršar žess fisks sem sleppur en žaš skiptir verulegu mįli žar sem stęrri fiskur fer sķšur upp ķ įrnar.
  • Miklu plįssi skżrslunnar er eytt ķ umręšu um geldfisk en sś umręša er algerlega ótķmabęr. Vonandi kemur aš žeim tķma sem geldfiskur veršur nothęfur ķ eldi en žaš geta lišiš mörg įr žangaš til žaš veršur.  Žaš aš ętlast til žess aš ķ fiskeldi sé notuš tękni sem ekki er bśiš aš žróa er afar hępiš, svona įlķka eins og aš skikka Feršaskrifstofur til aš selja feršir til Mars.
  • Engar tilraunir eru geršar til žess ķ matinu aš meta įhrif fyrirbyggjandi ašgerša s.s. notkun ljósa, stęrri śtsetningarstęršar og fleira sem reyndar er gert nś žegar.

Svikin Loforš um endurskošun įhęttumats.

Fulltrśar rįšuneyta, LF og LV skrifušu undir stefnumótun ķ fiskeldi žar sem įhęttumat Hafró var lagt til grundvallar og žar var samžykkt aš įhęttumatiš yrši endurskošaš og aš tekiš yrši tillit til nżrra upplżsinga.  Meš žetta skrifaši LF undir og olli žaš mikilli óįnęgju mešaš félagsmanna, m.a. sagši HG sig śr samtökunum.  Nś hefur Hafró svikiš žetta samkomulag og enn og aftur sett uppbyggingu fiskeldis ķ algera óvissu.  Ķ fréttatilkynningu į heimasķšu Hafró segir m.a.:

  • „Įhęttumatiš var unniš af sérfręšingum Hafrannsóknastofnunar įsamt erlendum sérfręšingum og hefur hlotiš rżni erlendra sérfręšinga.“ Hér er ekki sagt satt og rétt frį af žvķ aš įhęttumatiš hefur ekki hlotiš rżni erlendra sérfręšinga en til žess aš rżni teljist marktęk žar faš birta hana ķ višurkenndum ritum, ekki er nóg aš erlendir ašilar lesa yfir eša setja nafn sitt viš skżrluna eša hluta hennar iens og raunin viršist vera.
  • „Ķ kjölfar vinnu nefndarinnar var skrifaš frumvarp til laga um breytingar į lögum um fiskeldi .... Žvķ mišur varš frumvarpiš ekki aš lögum į voržingi en til stendur aš endurflytja mįliš į komandi haustžingi“. Žetta er athyglsivert oršalag žar sem persónulegar skošanir stufnunarinnar fį plįss ķ opinberri fréttatilkynningu.
  • „Helstu stofnanir eins og Skipulagsstofnun, Umhverfisstofnun og Matvęlastofnun hafa stušst viš įhęttumatiš og buršaržolsmat einstakra hafsvęša ķ sinni vinnu“. Samkvęmt samtölum viš starfsfólk MAST er hér ekki rétt meš fariš enda eiga žessar stofnanir aš starfa eftir žeim lögum sem eru ķ gildi.
  • „Fyrir liggur aš ķ nśgildandi lögum er ekki aš finna heimild til aš draga śr eldi sem leyft hefur veriš į grunni įhęttumats reynist leyfilegt eldi vera of mikiš.“ Žaš aš Hafró hafi ekki veriš bśiš aš kynna sér žetta įšur en įhęttumatiš var gefiš śt hlżtur aš vera afskaplega athyglisvert.
  • „Til aš styrkja vķsindalegan grundvöll įhęttumatsins hefur Hafrannsóknastofnun ķ hyggju aš gera frekari rannsóknir og hyggst stofnunin óska eftir fjįrmagni ķ žeim tilgangi“. Öll žessi vinna ber aš sama brunni.  Žaš į aš nota žetta til žess aš nį śt eins miklum peningum eins lengi og hęgt er.  Finna mį stningar sem eru oršašar į svipašan hįtt ķ įhęttumatinu og brušaržolsmatinu jį og sennilega į fleiri stöšum.
  • „Mešal annars žarf aš gera rannsókn į hvort sį norskęttaši stofn sem hér er notašur ķ fiskeldi lifir af sjįvardvöl viš Ķsland. Žetta yrši gert meš rannsóknum žar sem seišum af eldisstofninum yrši sleppt ķ hafbeitarašstöšu į Vestfjöršum og į Austfjöršum. Rannsóknin yrši takmörkuš aš umfangi og seišum af ķslenskum stofnum sleppt til samanburšar“. Žeir ętla sem sagt aš sleppa eldisfiski ķ sjóinn til aš athuga hvaš gerist.  Er žetta ekki žaš sem įhęttumatiš įtti aš koma ķ veg fyrir?  Hvaš segja veišimenn um žetta?  Verši erfšablöndun vegna žessa veršur žį eldisfyrirtękjunum kennt um?
  • „Žį hefur stofnunin ķ hyggju aš gera takmarkaša tilraun ķ Ķsafjaršardjśpi til aš rannsaka įkvešna žętti ķ fiskeldi ķ samvinnu viš eldisfyrirtęki. Tilraunin yrši takmörkuš ķ magni viš hįmark 3.000 tonn af frjóum laxi og til 5 įra. Umhverfisžęttir yršu męldir sérstaklega og žį yrši umhverfi kvķanna vaktaš sérstaklega meš tilliti til lķfrķkis. Ķ eldinu yršu vaktašir almennir žęttir eins og lifitala, vöxtur og kynžroski“. Žarna ętlar Hafró aš nį sér ķ aura til žess aš nį ķ upplżsingar sem žegar eru tiltękar innan eldisfyrirtękjanna.  Žetta segir bżsna mikiš um žekkingarleysi innan stofnunarinnar.

Aš žessari samantekt lokinni mį spyrja hvort Hafró sé hęf til aš koma aš vinnu viš fiskeldi.  Ef til vill vęri nęr aš Sjįvarśtvegsrįšuneytiš réši til žess ašila sem hafa reynslu į žessu sviši.  Žeir ašilar eru lķklega ekki til hér į Ķslandi, heldur žyfti aš leita śt fyrir landsteinana.  Sś óvissa sem nś hefur skapast er algerlega óžolandi enda bśiš aš fjįrfest fyrir milljarša og žetta mun tefja verulega og jafnvel hindra frekari uppbyggingu į austfjöršum og vestfjöršum.  Žaš er ekki veriš aš bišja um fyrirfram gefna nišurstöšu, heldur aš unniš verši af fagmennsku og lögum og reglum ķ landinu fylgt.


Įrsgömul grein um įhęttumat Hafró

Fyrir réttu įri birtist žessi grein eftir mig ķ Morgunblašinu og olli hśn žó nokkru fjašrafoki, m.a. lentu sjįvarśtvegsrįšherra og formašur Landssambands Fiskeldisstöšva ķ oršaskaki vegna hennar auk žess sem żmsir ašriri skrifušu greinar vegna hennar ķ framhaldinu.  Vegna žessara tķmamóta er kannski viš hęfi aš birta hana į hinu vķšlenda interneti: 

Nś nżlega lét Hafrannsóknarstofnun Ķslands vinna fyrir sig skżrslu sem kallast „Įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar frį laxeldi“ og hefur skżrslan veriš birt į heimasķšu stofnunarinnar www.hafogvatn.is.

Žaš žarf ekki aš rżna lengi ķ skżrsluna til žess aš sjį aš į henni eru fjölmargir vankantar.  Ķ titli skżrslunnar er hśn sögš vera įhęttumat en žaš er rangnefni af žvķ aš ķ henni er ekki framkvęmt eiginlegt įhęttumat.

Žegar įhętta er reiknuš er formślan ķ sinni einföldustu mynd margfeldi lķkinda og afleišinga sem eru stušlar sem fundnir eru śt meš żmsum leišum, allt eftir žvķ hvert višfangsefniš er.

Ķ skżrslunni er ašeins annar lišur jöfnunnar, ž.e. lķkindi, reiknašur śt og afar hępnar forsendur notašar til žess og mį segja aš um sé aš ręša reiknireglu.  Inn ķ jöfnuna eru valdir stušlar sem eru ekki ķ neinu samhengi viš raunveruleikann eša fyrirliggjandi rannsóknir og jafnvel įn žess aš heimilda sé getiš.

Žessi hugmynd aš lķkani er heimatilbśin og engar tilraunir hafa veriš geršar til aš sannreyna žaš. Žaš veršur žvķ aš skošast eins og įšur segir sem svokölluš „reikniregla“ sem hefur ekkert vķsindalegt gildi og vęri žvķ mjög svo óįbyrgt aš ętla aš hafa skżrsluna til hlišsjónar viš stefnumótun ķ fiskeldi.

Sem dęmi um stušla sem notašir eru ķ reiknireglunni eru gamlar norskar tölur um slysasleppingar sem aukinheldur eru margfaldašar meš stušlinum 4. Höfundar reiknireglunnar įkveša aš velja stušulinn 4 fremur en 3, 2 eša 1 nś eša einhverja allt ašra tölu en engan rökstušning er aš finna fyrir žessu vali.

Fram kemur ķ skżrslunni aš fjöldi laxa sem sleppur śr kvķum sé į stöšugri nišurleiš en skżrsluhöfundar kjósa žrįtt fyrir žaš aš taka ekki tillit til žeirrar stašreyndar viš śtreikninga sķna žó aš tölurnar séu afgerandi. Miklar framfarir hafa oršiš į bśnaši sem notašur er ķ fiskeldi eftir aš gęšastašlar voru teknir upp og slysasleppingum hefur fękkaš verulega

Ķ lok maķ s.l. höfšu t.d. ašeins borist  tilkynningar til Norskra yfirvalda um aš 24 laxar hafi sloppiš.

Hiš svokallaša lķkan gefur žvķ einhverja furšulega nišurstöšu eša lķkindi į aš atburšur geti gerst.  Til žess aš klįra dęmiš og reikna śt įhęttuna žarf aš finna stušul fyrir afleišingarnar en žann liš vantar inn ķ śtreikningana en meta žyrfti įhęttuna fyrir hverja į eša svęši fyrir sig ef nękvęmni ķ vinnubrögšum er óskaš. 

Og hverjar yršu svo afleišingarnar fyrir Breišdalsį?  Svariš er litlar sem engar nema ef til vill jįkvęšar.

Įin er hafbeitarį en eldisfiski hefur veriš sleppt ķ įna frį įrinu 1967 og hefur veriš notast viš nokkra mismunandi stofna viš žį starfsemi. Ķ įnni er žvķ ekki villtur stofn sem getur oršiš fyrir įhrifum enda viršist lax eiga erfitt meš aš klekja śt hrognum sķnum žar hvort sem um er aš kenna hve köld įin er eša öšrum óhagstęšum skilyršum.  Žaš er žvķ falskur tónn ķ žvķ aš vilja koma ķ veg fyrir fiskeldi meš žaš ķ huga aš verja einhvern ķmyndašan sérstakan laxastofn ķ Breišdalsį sem ekki er til en sś spurning vaknar hvaš hefur oršiš um  nįttśrulegan bleikjustofn sem eitt sinn var ķ įnni eftir aš sleppingar į laxi ķ įnna fóru aš aukast?

Hagręn neikvęš įhrif verša engin af žvķ aš menn munu eftir sem įšur koma ķ Breišdalsį til žess aš veiša.

Ef til vill mį leiša lķkum aš žvķ aš įhrifin yršu jįkvęš meš sterkari samfélögum į austfjöršum.

Žaš skżtur óneitanlega skökku viš aš verndargildi eldisįr vegi meira en lķfsvišurvęri ķbśa į Austfjöršum.  Įriš 2004 var įkvešiš meš lögum aš ašeins mętti stunda fiskeldi į įkvešnum svęšum viš landiš og var gert rįš fyrir aš hugsanlegum įhrifum laxeldis mundi gęta į svęšum sem voru talin sķšur viškvęm og ekki hafa til aš dreifa žekktum og stórum veišiįm. Breišdalsį tilheyrir ekki žeim įm. 

Į Djśpvaogi vinna nś um 50 manns beint og óbeint viš fiskeldi og allir hljóta aš sjį aš žaš yrši mikiš įfall ef žau störf hyrfu vegna žessarar skżrslu.  Įbyrgš žeirra sem rįša er mikil.  Žaš vęri alls ekki faglegt aš nota skżrsluna sem tęki til žess aš įkvarša framtķšarfyrirkomulag fiskeldis į austfjöršum og svo sannarlega vęri veriš aš fórna meiri hagsmunum fyrir minni į röngum forsendum af žvķ aš hér er ekki um vķsindalegt plagg aš ręša.  Žaš er hins vegar ekkert žvķ til fyrirstöšu aš laxveiši og laxeldi geti blómstraš hliš viš hliš hér į landi sem annars stašar, landi og žjóš til heilla.

Žaš vęri virkilega óįbyrgt aš ętla aš lįta žessa skżrslu rįša feršinni ķ uppbyggingu fiskeldis viš Ķsland vegna žess aš hśn er ekki nęgilega vel unnin en ķ henni er fariš į svig viš grundvallaržętti vķsindalegra vinnubragša og verklags og sušst viš getgįtur og sögusagnir įn heimilda.

Mikiš er ķ hśfi, oršspor Hafró, hagsmunir sveitarfélaga į svęšum sem hafa įtt undir högg aš sękja, lķfsvišurvęri fjölda fjölskyldna, auk žess sem uppbyggingu sem kostaš hefur milljarša er teflt ķ tvķsżnu.

Žaš vęri óįbyrgt aš ętla lįta Breišdalsį, sem er ekki skilgreind sem į meš villtan laxastofn, rįša byggšažróun og atvinnuuppbyggingu į Austfjöršum.


Hafsjór tękifęra

Nś koma žeir fram vķsindamennirnir hver į eftir öšrum og męla gegn žvķ aš laxeldi valdi hningnun villtra laxastofna.  Dr Donald Noaks skólameistari Vancouver Island hįskóla ķ Kanada kemst aš žeirri nišurstöšu ķ skżrslu sem ber nafniš Oceans of opportunity aš enn frekari takmörkun laxeldis skili engu nema žvķ aš komiš veršur ķ veg fyrir atvinnusköpun į landsbyggšinni og störf gętu tapast.  Dr Noaks segir aš loftslagsbreytingar, bretyingar į bśsvęšum tegunda og aš ofveiši hafi leitt til žess aš laxastofnum hefur hnignaš. Noakes segir aš gangi spįr um frekari loftslagsbreytingar eftir muni stofnunum hninga enn frekar og sumir jafnvel žurrkast śt.  Žį bendir hann į hversu lķtiš viš höfum nżtt af hafinu til aš framleiša matvęli į mešan aš hratt gengur į žaš land sem nżtanlegt er til matvęlaframleišslu.  Greinin er skrifuš meš Kanada ķ huga en vissulega er margt ķ henni sem mį heimfęra upp į Ķsland.

Ķ skżrslunni bendir Dr Noakes į aš reiknaš sé meš aš fólki ķ heiminum fjölgi um 30% fram til įrsins 2050 og verši žį um 10 milljaršar.  Žar sem um 70% af jöršinni er vatn mun fiskeldi gegna mikilvęgu hlutverki viš aš framleiša matvęli fyrir heimsbyggšina. 

Noakes kallar eftir žvķ aš lögš verši fram įętlun um hvernig auka megi fiskeldi, einfalda regluverk meš žaš aš markmiši aš žrefalda framleišslu śr fiskeldi ķ Kanada. Ķ skżrslunni kemur fram aš framleišslan žar sé nś um 200.000 tonn į įri og viš išnašinn starfa um 25.000 manns en Noakes segir aš aušveldlega mętti tvöfalda framleišsluna į nęsta įratug.

Žaš er til yfirlżst stefna Noršmanna aš nį sinni framleišslu upp ķ 5 milljón tonn fyrir įriš 2050 og žį ętla Skotar aš tvöfalda sķna framleišslu fram til įrsins 2030.  Viš Ķslendingar ęttum aš taka žetta til fyrirmyndar og grķpa žetta einstaka tękifęri fagnandi hendi og móta lķka stefnu sem mišar aš žvķ aš auka laxeldi į Ķslandi.  Žannig sköpum viš fjölda starfa, aukum śtflutningstekjur og menntunarstig.   Ef vel er aš laxeldinu stašiš er um aš ręša eina umhverfisvęnustu tegund matvęlaframleišslu sem völ er į. 

Žar sem laxeldi er meš lęgsta kolefnisspor af žeim próteinframleišslugreinum sem viš stundum ęttum viš aš efla laxeldi til žess aš leggja okkar af mörkum til aš vernda umhverfiš og žar meš talinn laxinn.

Skżrsluna ķ heild mį lesa hér.


Villtum laxi stafar einna helst ógn af makrķl

Samkvęmt rannsókn Dr Jens Christian Holst fiskifręšings eru risatorfur af makrķl sögš mesta ógnin viš villtan lax ķ Skotlandi.

Laxeldi, loftslagsbreytingar, selir og ofveiši hafa veriš nefnd sem įstęša žess aš villta laxastofninum ķ Skotlandi hefur hnignaš en ašeins um 5% stofnsins snżr til baka til hrygningar ķ įm

Dr Jens Christian Holst, sem įšur vann hjį norsku Hafrannsóknarstofnuninni, bendir į aš makrķl hefur fjölgaš verulega og dreift sér svo mikiš um skoska strandsvęšiš aš laxinum er verulega ógnaš. 

Ķ skżrslu sem birtist ķ The Times segir Dr Holst aš stofnstęrš makrķls ķ Noršur Atlantshafi sé aš minnsta kosti 57 milljaršar makrķla, meira en sex sinnum žeir 9 milljaršar sem ICES (International Council for the Exploration of the Sea) hefur tališ aš stofnstęršin vęri.

Ofurtorfur

Dr Holst segir aš ofurtorfur makrķls borši laxaseiši į leiš sinni frį ströndum Skotlands til Kanada, Gręnlands og Noregs og hafi betur viš ašrar fiskitegundir ķ samkeppni um fęšu.

Samkvęmt kenningu Dr Holst hefur makrķllinn lķka ryksugaš upp dżrasvif og smįfisk ķ Noršursjó og ķ norskri fiskveišilögsögu en žaš hefur įhrif į afkomu sjófugla s.s. lunda og ritu sem eru hęrra ķ fęšukešjunni en vķsindamenn hafa haft įhyggjur yfir afkomu žeirra.

Ķ kenningu Holst er stofnstęršarmat ICES dregiš ķ efa en žaš mat er notaš viš įkvöršun į makrķlkvóta Evrópusambandsins.  Samkvęmt rannsókn ICES var makrķlstofninn ķ Noršuratlantshafi talinn vera 10,3 milljónir tonna en Dr Holst bendir į aš stórir hlutar Noršursjįvar, norskir firšir og bresk fiskveišilögsaga voru undanskilin ķ rannsókninni.

„Tķmasetning, magn og śtbreišsla makrķlsins er ķ takt viš hnignun laxastofnsins og er möguleg og mjög lķkleg skżring“.

Tony Andrews fyrrum formašur Atlantic Salmon Trust.

Kenning Dr Holst hefur hlotiš stušning Tony Andrews sem eru fyrrum formašur Atlantic Salmon Trust og hefur ķ gegnum tķšina gagnrżnt laxeldi.

Holst og Andrews vilja aš rannsókn verši gerš viš fyrsta tękifęri.  Ef kenningin reynist rétt getur žaš leitt til žess aš ESB telji naušsynlegt  aš auka makrķlkvóta til žess aš halda stofninum ķ skefjum. 

Ķ skżrslu sem Dr Holst sendi til žingmanna į skoska žinginu segir hann aš žaš sé sterk vķsbending um aš makrķlstofninn ķ Noršur Atlantshafi hafi stękkaš śr hófi fram vegna verulegs vanmats sem hefur leitt til varfęrinnar kvótasetningar og of lķtillar veiši. 

Erfitt aš „selja“ kenninguna

Žaš aš nś er makrķll farinn aš finnast viš austurströnd Gręnlands, viš Ķsland, Jan Mayen og Svalbarša žykir styrkja kenningu Dr Holst.

Holst segir ķ The Times aš žaš hafi veriš erfitt aš „selja“ kenninguna af žvķ aš margir vilja kenna laxeldi og laxalśs um hningun villtra laxastofna og jašrar žaš oft į tķšum viš trśarbrögš.  Hępiš er aš kenna laxeldi um žetta žar sem hnignunin hefur oršiš meiri į austurströnd Skotlands žar sem ekkert laxeldi er

Hęgt er aš lesa skżrslu Dr Holst hér.


Kominn heim

Feršin heim gekk svo vandręšalķtiš fyrir sig.  Ég passaši mig vel į žvķ aš męta į réttum tķma en ég veit ekki hvort žaš er af žvķ aš ég var bśinn aš bśa einn ķ nokkra mįnuši eša eitthvaš annaš en mér fannst flugfreyjurnar sżna mér sérstaklega mikla athygli į leišinni heim.  Flugfreyjan hjį Loganair sem flaug frį Orkneyjum til Aberdeen, Frances aš nafni, gaf sig į tal viš mig žegar flugvélin var komin ķ loftiš og viš ręddum saman um feršalög og hvernig er aš bśa į Ķslandi og Orkneyjum.  Tķminn var fljótur aš lķša og įšur en ég vissi af var ég kominn upp ķ nęstu flugvél og lagšur af staš til Ķslands.  Mišja vega yfir Atlantshafinu kom flugfreyjan til mķn og bauš mér upp į kaffi.  “Viltu samloku eša eitthvaš”? spurši hśn.  Ég er ekki mikiš fyrir aš kaupa mér flugvélamat žannig aš ég afžakkaši.  “Ég skal gefa žér samloku, žś ert nefnilega eini Ķslendingurinn um borš, hér eru lķka frönsk horn og fleira”.  Augnabliki sķšar sat ég meš fangiš fullt af samlokum af żmsu tagi, sśkkulaši og sętindum.  “Viltu ekki bjór lķka ég skal gefa žér bjór”,  “Ha? Nei takk ég er aš fara aš keyra į eftir”  “jį, stabķll, žaš lķkar mér” svaraši hśn.  Ég var žvķ feginn og saddur og sennilega örlķtiš feitari žegar ég gekk frį borši, alkominn til Ķslands.  Skömmu įšur hafši Hvannadalshnjśkur birst śt viš sjóndeildarhring og svo Skeišarįrjökull og Skaftafellsjökull žegar flugvélin nįlgašist fyrirheitna landiš.  Į flugvellinum įtti aš bķša mķn bķlaleigubķll en bķlaleigan Budget hafši klśšraš öllu skipulagi og upphófst mikil biš.  Ég hefši betur fariš į hestaleigu ķ staš bķlaleigu hugsaši ég, žaš hefši sparaš mér mikinn tķma. Eftir tveggja tķma biš og mikiš af óįnęgšum višskiptavinum fékkst žó bķllinn loksins og svo var keyrt af staš.  Žaš var dįsamlegt aš leggjast upp ķ alvöru rśm, meš sķna eigin sęng og sinn eigin kodda.  Ég renndi ķ hlaš skömmu eftir mišnętti, Brynja hafši vakaš eftir mér og um nóttina vaknaši ég viš aš Ķvar Orri skreiš upp ķ og vafši höndunum um hįlsinn  į mér.  Ég var kominn heim.


Flutningur heim

Nś žarf ég sennilega aš hętta aš drekka mjólkina beint śr fernunni (eša öllu heldur flöskunni hér) og ég žarf lķka aš fara aš muna aftur eftir aš skilja ekki klósettsetuna eftir uppi en nś styttist ķ aš Orkneyjadvölinni ljśki og aš ég snśi til baka heim til įstkęra Ķslands og meira aš segja er bśslóšin farin heim.

Ég hafši samband viš ķslensku skipafélögin Eimskip og Samskip til žess aš fį tilboš ķ flutning.  Tilboš Eimskips var mun hagstęšara af žvķ aš žaš innifól ķ sér flutning.  Tilbošiš frį Samskip kom ekki žannig aš ég reikna ekki meš aš bśslóšin hefši ekki heldur komiš til mķn til Ķslands.  Ég var reyndar įhyggjufullur yfir tilbošinu frį Eimskip af žvķ aš sś sem sendi mér tilbošiš kenndi sig viš móšur sķna og hśn hélt aš ég myndi bśa ķ Krikwall ķ staš Kirkwall auk žess sem hśn kunni ekki aš fallbeygja Djśpivogur en žess ķ staš sendi hśn tilboš sem fól ķ sér flutning til Djśpavogar.  Af žessu réši ég aš hśn vęri skilnašarbarn sem hefši įtt erfitt uppdrįttar ķ skóla og ég veit ekki enn hvort hśn hefur reiknaš tilbošiš śt rétt.  Žaš er alltaf lķklegt aš ef ķslenskunįmiš hefur gengiš illa aš stęršfręšin hafi jafnvel gengiš enn ver.  En hvaš meš žaš, stślkan stóš sig vel og svaraši fljótt og vel og til žessa hafa engin frekari vandamįl viš flutninginn komiš ķ ljós.  Ekki er žó öll nótt śti enn. 

Tveir flutningamenn frį skoska flutningafyrirtękinu Streamline komu og sóttu brettin, annar žeirra var meš svo stóra eyrnasnepla aš žeir blöktu eins og fįni ķ vindi.  Žegar žeir höfšu lokiš viš aš koma brettunum fyrir ķ bķlnum varš manninum meš eyrnasneplana aš orši  “Mikiš hlżtur žś aš vera feginn aš vera aš losna af žessu gušsvolaša skeri”

“Tja, žaš er nś įgętt aš vera hér en žaš veršur gott aš komast heim, ert žś héšan”?

“Nei, ég er frį Katanesi en žaš er alveg jafn mikiš rok žar” og meš žaš kvaddi hann og fór innķ bķl.  Ég er ekki frį žvķ aš ég hafi heyrt flippflappflippflappflippflappflippflapp žegar hann sneri eyrnasneplunum upp ķ vindinn į leiš sinni ķ bķlinn.

Ekki sendi ég allt sem ég er meš hér, sumt sel ég.  Til dęmis fiskabśriš og fiskana en fljótlega eftir aš Hr Eyrnasnepill og félagi voru farnir kom kona ofan śr Birgishéraši til žess aš kaupa fiskabśriš.  Hśn virtist mjög glöš meš aš vera aš kaupa bśriš en hśn flissaši allan tķmann sem višskiptin fóru fram.  Ķ ljós kom aš žetta er ekki fyrsta fiskabśriš sem hśn fęr sér en fyrir į hśn fjögur.  Hśn var meš myndir af öllum hinum fiskabśrunum ķ sķmanum sķnum og vildi endilega sżna mér žęr.  “Žaš er bara svo róandi aš sitja og horfa į žį” sagši hśn og sennilega er žaš rétt hjį henni en ég er ekki oršinn svo órólegur aš ég žurfi fimm fiskabśr inn į heimiliš mitt til žess aš róa mig nišur og vonandi mun žaš aldrei verša raunin.  En žetta er ķ góšu lagi ef blessuš konan žarf į žessu aš halda og sennilega er undirliggjandi tilgangur gęludżrahalds oft į tķšum til žess aš bęta andlega lķšan.

Nęst bankaši mašur upp į til žess aš sękja nįttborš og glerskįp/skenk.  Žegar ég opnaši stóš fyrir utan vatnsgreiddur mašur meš sólgleraugu, klęddur ķ hvķt jakkaföt meš hvķtt silkibindi, į lakkskóm, meš hringa į öllum fingrum og eyrnalokka ķ bįšum eyrum.  “Ég er aš sękja einhverja hluti fyrir konuna mķna” sagši hann.  “Jį, skįpurinn er ķ stęrri kantinum, heldur žś aš hann komist fyrir ķ bķlnum žķnum”? 

“Ég er į Volvo”

“Nś žį er nóg plįss, ég skal halda undir hann meš žér”

Aušvitaš įtti ég von į žvķ aš jakkafataklęddur mašur ķ lakkskóm vęri į 2016 įrgerš af Volvo jeppa en svo var nś ekki.  Ķ ljós kom aš hann var į eldgömlum Volvo 240 station, dökkraušum meš fullt af ryšblettum.  Žegar hann opnaši skottiš blasti viš fullur bķll af drasli.  Hann byrjaši aš fęra til pappakassa, sópa til tómum gosflöskum, bónbrśsum, olķubrśsum, verkfęrum, plastpokum og umbśšum utan af skyndibita.  Žegar žvķ var lokiš var hann bśinn aš bśa til plįss sem var įlķka stórt og einn og hįlfur lófi.  Viš vippušum skįpnum og nįttboršinu ķ skottiš, allavega var undirlagiš mjśkt. Svo ók hann ķ burt og dró pśstiš į eftir

bķlnum.

Aš žessu loknu kom svo ung stślka meš einhentan sendibķlstjóra ķ yfiržyngd og ķ sameiningu bįrum viš rśm og ķsskįp śt ķ bķl.

Ķ lok dags kom svo nįgranni minn hann James aš mįli viš mig og spurši hvort ég vildi ekki koma yfir og fį mér tvo bjóra meš honum.  Ég var aš hugsa um aš segja nei mig langar žaš ekkert sérstaklega en įkvaš samt aš vera kurteis og žiggja bošiš enda eru žau hjónin afskaplega indęl. 

Ég hef ekki fariš ķ margar heimsóknir hér į Orkneyjum og žar sem sinn sišurinn er ķ hverju landinu er ég ekki viss hvort žaš er til sišs aš koma meš eitthvaš meš sér žegar fariš er ķ heimsóknir eins og sums stašar viršist vera.  Ég hugsaši mįliš og mundi žį eftir reyktum laxi sem var bśinn aš vera ķ ķsskįpnum hjį mér ķ dįlķtinn tķma, ég tók hann og žefaši af honum og hugsaši meš mér “Nei, žetta mun ég aldrei borša, žetta er tilvališ til aš gefa nįgrönnunum”.  Meš laxinn undir handarkrikanum rölti ég yfir og afhenti pakkann og kvöldstundin var hin įgętasta.

Nś er sem sagt allt fariš og ķ staš žess aš henda mér upp ķ rśm į kvöldin og liggja žar eins og krossfiskur mun ég sofa nęstu nętur ķ sófanum meš teppi ofan į mér.  Sjónvarpiš er fariš en žó hef ég afnot af gömlu tśbusjónvarpi sem er svo gamalt aš ég į stöšugt von į žvķ  aš sjį Nżjasta tękni og vķsindi į skjįnum.   Ekki veršur heldur meiri eldamennska stunduš hér en žess ķ staš treyst į skyndibita og bjór ķ öll mįl og einmitt ķ žessum skrifušu oršum er ég aš velta fyrir mér hvort ég į aš fį mér Korma kjśkling eša Kebab ķ morgunverš.   Ég verš allavega vel tilbśinn ķ grjónagraut og slįtur žegar heim veršur komiš. 


Styttist ķ heimferš

Nś er greinilega aš koma haust af žvķ aš okkur er bošiš upp į ęši margar śtgįfur af vešri žessa dagana.  Einn daginn er glašasólskin, hlżtt og nįnast logn eins og oft er į austfjöršum, annan daginn er hįvašarok og rigning og einn daginn var okkur bošiš upp į svartažoku žar sem mašur sér ekki į sér fingurna žegar hendurnar eru réttar fram eins og oft er į austfjöršum.  Žegar viš sigldum śt žann dag vorum viš varla bśnir aš sleppa bryggjunni žegar var eins og vęri bśiš aš žurrka Kirkjuvog śt og hann vęri ekki til lengur, ekkert sįst nema sléttur sjórinn ķ kringum bįtinn og grį žokan sem var eins og mašur sér stundum ķ lélegum bķómyndum žegar framlišnir birtast fyrirvaralaust til žess aš gera einhvern óskunda.

Žegar ég kom fyrst til Kirkwall žann 17. september 2014 žį var lķka žoka og dimmt ķ žokkabót en į einhvern ótrślegan hįtt tókst flugmanninum aš lenda flugvélinni og žaš sem meira var, hann lenti henni į flugbrautinni, hvernig sem hann fór nś aš žvķ aš finna hana.  Frį flugvellinum tók ég rśtu nišur į rśtubķlastöšina en ég var ekki viss hvort rśtubķlstjórinn var karl eša kona eins og svo oft er raunin meš Orkneyinga (sumir eru sennilega bęši) og frį bifreišastöšinni žurfti ég aš ganga nokkur hundruš metra til žess aš finna Kirkwall Hotel.  Ķ myrkrinu og žokunni paufašist ég įfram og eftir aš hafa tekiš nokkrar vitlausar beygjur ķ bę sem ég hafši aldrei komiš ķ įšur og hafši ekki kort mešferšis, fann ég loksins hóteliš sem stendur viš höfnina.  Sķšan žį hef ég séš margt, upplifaš margt og lęrt margt.  Ekki sé ég eftir žvķ aš hafa lagt śt ķ žetta ęvintżri og įreišanlega į mašur oft eftir aš hugsa til baka meš bros į vör, žegar įkvöršunin var tekin į sķnum tķma var engin spurning aš breytinga var žörf og tķmi til kominn aš hugsa śt fyrir spennitreyjuna.  Žaš eina sem mun įreišanlega alltaf skyggja į, er aš af žessum tveimur įrum sem ég hef veriš hér hef ég variš helmingnum af tķmanum ķ burtu frį fjölskyldunni, žaš hefur stundum veriš erfitt og žaš er dżrmętur tķmi sem aldrei kemur aftur.  Leyfiš mér aš umorša žetta, börnin mķn eru bśin aš vera föšurlaus ķ nęstum žvķ įr.  Aušvitaš lęšist sś hugsun aš manni aš žaš verši aldrei hęgt aš bęta žennan tķma, sérstaklega af žvķ aš börnin eru įtta og fjögurra įra og žvķ į žeim aldri aš žau žurfa virkilega į pabba sķnum aš halda.  Žetta var žitt val segja sumir en žaš bętir hlutina nįkvęmlega ekkert.  Žaš er lķka żmislegt sem mašur į eftir aš sakna héšan, eins og til dęmis veršlagiš, en matvöruverš er ķ mörgum tilfellum einn tķundi af žvķ sem gerist į Ķslandi.  Annaš er kurteisin.  Fólkiš er svo kurteist aš žegar žaš mętist ķ dyrunum ķ matvöruversluninni byrjar žaš aš afsaka sig fyrir aš hafa vališ žennan tķma aš ganga um dyrnar į sama tķma og manneskjan sem žaš er aš męta.   Eins heilsa flestir žegar ekiš er um sveitir Orkneyja.  Žaš finnst mér góšur sišur.  Og aš lokum į ég aušvitaš eftir aš sakna beikonsins (og Haggis, jį OK og Black pudding).

Fyrst eftir aš ég flutti til Orkneyja var lķka żmislegt sem žér žótti nżstįrlegt og margt sem ég vissi ekki.  Ég vissi ekki hvaš skammstafanir eins og PPE, HIS, TPA, PPR, NFI og fleiri žżddu, ég vissi ekki hvaš Telehandler, Capstan ofl žżddu en stuttu sķšar var ég farinn aš nota žessi orš og skammstafanir reglulega.  Mér fannst skrżtiš aš vera įvarpašur sir žegar ég fór aš versla, eša aš stślkan ķ skyndibitavagninum įvarpaši mig honey eša darling žegar ég verslaši žar.  Žar gat mašur fengiš franskar kartöflur meš bręddum osti eša djśpsteikt Mars sśkkulaši ķ orlydeigi sem er svo orkurķkt aš žegar mašur bķtur ķ žaš fęr mašur nįladofa ķ brjóstkassa og upphandleggi žegar kalorķurnar ryšjast śt ķ lķkamann. Žaš er sko alvöru matur.


Tśristamengun

Tśristamengun er nokkuš vel žekkt hér į Orkneyjum eins og vķša annarsstašar.  Samkvęmt heimasķšu hafnaryfirvalda hér ķ Kirkjuvogi heimsękja 126 skemmtiferšaskip Orkneyjar ķ įr en ķ jśnķ, jślķ og įgśst mį segja aš žeir dagar heyri til undantekninga žegar skemmtiferšaskip er ekki ķ Kirkjuvogi.   Į morgun, 26. sept kemur sķšasta skemmtiferšaskip sumarsins hingaš til Kirkjuvog.  Faržegum er yfirleitt smalaš ķ rśtu og žeim sżndur Breišagaršsbaugurinn, Skara Brae og Ķtalska kapellan svo eitthvaš sé nefnt.  Margir rįfa um stręti Kirkjuvogs žar sem kirkja heilags Magnśsar er helsta ašdrįttarafliš, enda dregur bęrinn nafn sitt af henni.  Hiš tvöfalda hlutverk kirkjunnar hefur oršiš aš įkvešnu vandamįli hér af žvķ aš kirkjan er notuš fyrir almennar messur og einnig einkaathafnir eins og giftingar og jaršarfarir og žaš er eitthvaš sem fer ekki saman viš straum tśrista. 

St Magnus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Einn föstudag fyrr ķ sumar stóš til dęmis yfir jaršarför ķ kirkjunni žegar hópur feršamanna kom žar aš og hóf aš mynda athöfnina ķ grķš og erg og truflušu žannig žaš sem fram fór, žar aš auki reyndi einn žeirra aš taka selfie af sér og kistunni.  Ķ annarri athöfn nokkrum dögum fyrr žurfti aš stoppa nokkra feršamenn af žar sem žeir voru aš reyna aš opna kistuna, kannski lķka til žess aš taka selfie meš hinum lįtna. Ég hef nokkrum sinnum fariš ķ Magnśsarkirkju til žess aš skoša en passa mig į aš gera žaš žegar engin athöfn er ķ gangi.  Ekki fyrir alllöngu vęflašist ég žangaš og žį vildi svo til aš hópur af eldra fólki, sennilega af skemmtiferšaskipinu sem var ķ höfninni, var žar lķka og fólkiš virtist afar įhugasamt um aš komast inn en žaš ruddist fram fyrir eins og ég vęri ekki žarna.  Aušvitaš sagši ég ekkert en brosti og huggaši mig viš aš fólkiš vęri oršiš svo gamalt og žvķ ekki svo langt žangaš til žaš myndi deyja.  Annars sé ég ekki af hverju ekki er hęgt aš loka kirkjunni fyrir almenningi į mešan į athöfn sem žessum stendur en žaš er meš žetta eins og margt ķ feršamannaišnašinum (jį žeim ķslenska lķka) skortur į skipulagi (öryggismįl og klósett geta falliš undir žaš),  og aš hugsa fram ķ tķmann leišir oft til vandamįla.  En aušvitaš er heimska feršafólksins oft rót vandans, mašur veršur sennilega aš gera rįš fyrir aš feršafólk sé almennt heilaskemmt.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

S Kristján Ingimarsson

Höfundur

S Kristján Ingimarsson
S Kristján Ingimarsson

 

Faðir, sambýlismaður, fiskeldisfræðingur, íþróttaáhugamaður, tónlistaráhugamaður, kafari, og með allt of mörg áhugamál.

Sept. 2018
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Nżjustu myndir

  • Mynd_0402140
  • 20160922 120421 (Large)
  • gömul vél (Large)
  • DSC_0042 (Large)
  • DSC_0014 (Large)

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.9.): 77
  • Sl. sólarhring: 112
  • Sl. viku: 117
  • Frį upphafi: 63976

Annaš

  • Innlit ķ dag: 43
  • Innlit sl. viku: 75
  • Gestir ķ dag: 42
  • IP-tölur ķ dag: 41

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband